Kai atsargiai nuo savęs patrauki stipriai prisiglaudusį vaiką ir atiduodi akušerei kad apžiūrėtų, išmatuotų, ir užrašytų jo vardą ant medžiaginio popierėlio, supranti - daugiau niekada nebebus kaip ankščiau..

..Ir nebėra.

Kaskart pažiūrėjusi į tą mažą, dar tik pradėjusį vaikščioti žmogeliuką, o iš jo lūpų skambant dažniausiai 'Mama' - šypteliu. Aš NENORIU kad kas nors mane grąžintų į praeitį. Aš NEKEISčIAU nieko. 

Kiekvieną minutę, akimirką, norisi išbučiuoti, nubučiuoti tas plačias akutes, mažas lūpytes, trumpus pirštukus, paraudusius žandukus, lygią kaktytę, panardinti pirštus jo švelniuose plaukučiuose, užuosti kiekvieną jo kūno lopinėlį..

Niekaip nesuprantu kaip tokie du netobuli žmonės, galėjo sukurti tokią Tobulybę..

Atsiradus vaikui, turi susitaikyti su mintim kad nuo šiol tavo širdis plaks atskirai nuo tavo kūno..  Ir tikrai. Aš girdžiu tos širdutės plakimą tik tada kai laikau jį ant rankų. Ir apima tokia palaima. Toks ramybės jausmas, kad viskas kas brangu, šiuo metu tyliai sėdi ant kelių.. Rodo pirštuku 'Ten' ir prašo eiti kartu.

Niekada nesiskirti.

Visada jausti šalia.

Turėti.

Žinoti.

...

Ir kiekvieną dieną persmelkia jausmas, kad su laiku tu darysies vis savarankiškesnis.. Vis mažiau nuo manęs priklausomas..

Ir kad išauš metas, kai Tu pats priimsi sprendimus. 

...

“Greitai auga vaikai” – dažnai girdime. Dažnai sakome pačios. Šis sakinys – lyg šaukštelis cukraus į kasrytinę kavą. Įprastas, kad net nepastebimas. Lyg kalbos apie gerą orą, kai jis tikrai toks. Visi klauso, bet niekas negirdi. Lyg iš senų atvirukų kasmet perrašomas sveikinimas. Subanalėjęs. Kol vieną rytą lyg perlieta kontrastinio dušo plačiau atsimerki: VAIKAS UŽAUGO.

Ir visai nesvarbu, kad jam ne aštuoniolika. O tik ketveri. „Šitos kojinės leliukiškos!“ (su meškučiais..) , anas megztukas mergaitiškas (nes geltonas), o batai netinka prie kelnių..

...

Mes, mamos, kaip tie kateriukai iš uosto plukdantys didelius laivus.Į jūrą. Vandenyną.
Kiek daug drąsos ir meilės reikia išlydėti. Paleisti. O kartais ir švelniai stumtelti, kad plauktų patys..

Hey'a!

Užmigdžiusi vaiką, palindusi po švelniais vyro iškedentais patalais ir skambant tyliai muzikai, o toliau degant vanilinei žvakei - apima ramybė..Ir toks pilnumo jausmas. Nereikia nieko. Laime spinduliuoja visi namai..

...

Kurį laiką krykštavau kaip noriu į Vilnių. Kaip noriu apsipirkti. Kaip noriu visko.

Šeštadienį 7h ryto pajudėjom link savo tikslo. Ir taip gera, spausti 150/h greičiu, rankose laikyti kavos termosėlį, užsimesti pledą ir pasiimti į rankas 'Cosmopolitan'.

Aplankiau pusbrolį ir jo naujagimį, o tada atsiraitojau rankoves (muahaha, buvau be rankovių) ir su plačia šypsena užsiėmiau savo didžiausiu pomėgiu. Apsipirkinėjimu. 

Tiesa, važiuodama įsivaizdavau kad Vilniuje bus visko apstu, daug, kitokio, nematyto, gražaus. Ir skaudžiai nusivyliau pamačiusi realybę. Aplankiau didžiuosius prekybos centrus, apipirkau savo mažąjį vyruką, didysis apsipirko pats, o aš vos su keliais pirkiniais sau slenku iš vienos parduotuvės į kitą. Taip, vyras sakė kad su manim apsipirkinėti yra kančia. Nesiginčysiu. Aš labai išranki. (evil)

Su lig kiekvienu apsilankymu šitame didmiestyje gaunu pasiūlymą pasirašyti kontraktą su modelių agentūra. Lyg tyčia. Ir kiekvienu apsilankymu - atsisakau. Ir be jų graži ir protinga aš. Ania?

Labai nustebino Panoramoje kai priėjo mergina, pasisveikino, paklausė 'Čia Tu Blakstutė iš ask.fm, jo?? Geras, tai va norėjau pasakyti kad man labai faina esi ir tt'. Ta prasme jo..Faina. Ir kažkaip visai netrikdė manęs tūliko aplinka.:D Normaliai. Patiko.

Vyro žodžiai buvo 'Gal darom turą po Lietuvą?' (muahaha, geriau jau lai tikisi kad pamiršiu jo šitą pasiūlymą)

...

Nusipirkau nei daug nei mažai. Kelias bliuskas, švarkelį, megztinį, du sijonus, vieną žydrą ilgą iki žemės, kitą trumpą, džinsus, į kuriuos vos įlendu, dvejus batus, marškinius ir kelis aksesuarus.

Atrodo imi nedaug, bet pinigėliai nyksta akyse.. 

...

Beje, buvau susitikusi su Tv3 organizatoriais mamos dienos proga. Nu visgi gali būti, kad atiduosiu jiem savo šokį. (Pasigyriau, ir pati sau pasiplojau)

...

Temstat, mašinai riedant ant tų pačių 150km/h, o rankose laikant jau statoilinę kavą, išvargusi sėdėjau sėdynėje neturėdama jėgų net pasimuistyt. Diena gera. Bet dar didesnis gėris laukė namuose..

Vilnius gerai.

Bet geriau ten, kur plaka antra mano širdis, kuriai daviau vardą Lukutis..