BaCk aGain

Apleidau savo Blog'ą, bet pati nesuprantu kur dingsta visas laikas?? Atsikeli, dirbi, grįžti, pamiegi, pavakarieniauji ir vėl miegi..

Akimirkai sustojau.. Ir supratau kaip apmaudu, kai jis taip pralekia.. Kaip vėjas, nepasakęs kur ir ar dar sugrįš..

O juk žmogus paklaustas 'Ar mėgaujiesi gyvenimu?', sutriktum. Nes juk nežinai. Nežinai kaip apibūdinti skubėjimą. Iš noro, o gal iš reikalo? Skubi kad turėtum, prireikus duotum, galėtum imti ir grąžinti. Turėti viską, ko geidžia širdis. Šiandien ledų indelį, rytoj raudoną mersedesą. 

Viskas dėl gero gyvenimo. O gal dėl paiko noro?

Vakarais, delnais apglėbęs paskutinį arbatos puodelį retkarčiais suvoki, kad ryt ta pati rutina. Skubėjimas. Žmonės su įvairiausiom kaukėm, kitais norais, siekiais, galimybėm.. Tik kokią kaukę ryt dėsies Tu?

Apsimesi esąs visai kitas žmogus. Tokiu, kokį pažįsta tik svetimi. Dirbsi, lėksi, bėgsi, negalvosi, kol vėl prieš miegą nusiėmęs kaukę, plausi veidą. Monotoniškai. 

Nusivalysi kaukės likučius. Pasiruoši rytojui kitą. Ir nersi į gilų miegą..

Tik ar to reikia?

.. ar to nori?

O gal nei tai, nei tai?

Šypteliu, žvilgteliu į miegantį savo vaiką ir vėl kaip ir kaskart pasižadu neskubėti. Matyti, girdėti, pajausti. Ir paklausta, galėčiau drąsiai sušukti, 'TAIP, aš mėgaujuosi'.

Labanakt, Greta

Prisidegi cigaretę. Bet nerūkai, Tau tik patinka dūmų kvapas..

Abejingu judesiu pavartai savo dienoraštį. Padedi atgal. Apsižvalgai po savo kambarį.

Mergyte, kažkas Tau negerai..

Akys sustoja ties paveikslu, kurio Tu niekada nesupratai. Juk tai tik teplionė, kurią kažkas vadina menu. Nieko nematančiu žvilgsniu paskęsti savo mintyse. Kol Jos pasiekia Jį. Papurtai galvą.

Kodėl, mažyte? ar kas negerai? ..

Mintyse, o retkarčiais balsu repetuoji tekstą. Tu jį puikiai atsimeni, bet kartoji dar ir dar.. Juk negali suklysti..
Taip, Tu pasakysi kad viskas baigta, kad šitaip tęstis daugiau nebegali. Tau reikia laisvės ir erdvės, Tau reikia nuosavo gyvenimo ir naujų svajonių. Dar.. ir dar ..

Mieloji, nepadaryk klaidos..

Žvilgteli į smilkstančią cigaretę. Įmeti ją į stiklinę su vandenių, šalia daugelio kitų, nespėjusių išdegti. Įkvėpi ir iškvėpi. Jaudiniesi, trindama šaltas savo rankas.

Kuo toliau, tuo labiau suvoki, kad nesugebėsi įgyvendinti savo plano.. Nesugebėsi ištarti šitaip gerai į atmintį įsirėžusio teksto.. Dar kartą apsidairai.

Nuėjusi į vonią, atsuki vandens čiaupus visu smarkumu. Iš kambario surenki visus Jo dovanotus žaislus, nuotraukas ir kitus menkniekius. Pasižiūri į gražiai prileista vonią. Sumeti tai,ką laikei rankose..

Mažute, ką čia darai? .. 

Šypteli.. Taip žymiai lengviau skandinti senąjį gyvenimą ir Jo prisiminimus.

Geros dienos, Greta

What a Beautiful Life

Nors ir žadėjau šiandieną paskirti GRAND apsipirkimui, išėjo nekažkas. Ir nesuprantu, ar aš ant tiek išranki pasidariusi, ar parduotuvėse tik Š.. liko? Visur vien asimetriniai nerti/megzti megztukai. Aš nenoriu būti viena iš daugelio, ir betkurioje kavinėje ar patalpoje pamatyti dar vieną 'save'. NE. Pasiemusi tikrai patinkančią bliuskutę, į matavimosi kabiną įėjo dar viena su tokia pačia. Numečiau šalin. Suprantu, čia Klaipėda. Apart akropolio nieko nėra, o ir parduotuvėse viskas tas pats tik etiketės skiriasi. IŠLEISKIT MANE Į VILNIŲ. Ar kur nors. Kur nieko nėra tik vitrinos. Pažadu, po metų grįšiu.

Apsipirkinėjimas baigėsi tik keliais įsigytais daigtais ir nemalonia staigmena. 

Aš kaip ir visada gyvenime nežiūrėjusi į M dydį ir jų nečiupinėjusi, čiumpu patikusias kelnes S ir lekiu į kabiną. O BET TAČIAU Šventas Juozapai (!!!!!) Vos įlindau. (Griūnu aukštielnika) (dar ir dar kartą). Dievaži, pirmą kartą prakaitas išmušė. Įsirangiau į jas. Tinka ir patinka. Imu. Pakoreguoti figūrą truks vos porą dienų, ne bėda.

Tik apmaudu kai būni prisisvajojęs apie idealią dieną, o išeini kone tuščiom rankom.

Ne mano diena. Ne mano..

Geros dienos, Greta

.

Lėtai atsimerkdama ir užsimerkdama įsivaizduoji save visiškai kitokią nei esi dabar. Kuri, planuoji, dvejoji, o galiausiai papurčiusi galvą, ištari "NE".

Pasidažai, lengvu mostu perbrauki per plaukus, įtaisai veidmainišką miną. Tą pačią, kurios kadaise nekentei. Tu Ideali.

Pateiki save kaip patį geidžiamiausią saldainį, kuris skirtas ne bet kam.. Tu per brangi. Stabteli, klausdama savęs ar elgiesi gerai. Palinksi savo dailia galvele. Taip. Visiškai teisingai.
Pamojavusi savo atvaizdui veidrodyje, žengi žingsnį, įkvėpdama drėgno oro.

Akyse sumirksi raudona spalva. Širdelės, pliušiniai meškiukai, kurie tarsi rėkte rėkė "Štai, meilė pareina!"
Kokia dar meilė?

Praeini pro galybę porų, įkvėpdama jų džiaugsmo, patirties ir meilės.Sutrinki.Kam visa tai?
Ir kodėl jautiesi blogai? Juk pati sakydavai, jog Tau nereikia nieko šalia. Nenori, kad kas nors kvėpuotu Tavo oru. Tau pakako, kad buvai visų susižavėjimo objektas.

O gal buvai neteisi? ..
Kūrei save tokią paprastą mergytę, su banaliom svajonėm, norais .. Planavai, kad atsisakysi visko ką turi dabar. Prabangos, aistringų žvilgsnių, begalės vaikinų ir viso to, dėl ko anksčiau taip stengeisi..
Bet juk galiausiai papurčiusi galvą, ištarei "NE" ..

Nors Rizikuoji prarasti viską, dėl akimirkos triumfo..
Verta?

Uždraustos akimirkos.

Lengvas prisilietimas. Vėliau dar ir dar. :::

Kvėpuoju Tavimi. Mėgaujiesi tuo.

Lengvai perbrauki per plaukus, nusišypsai vos vos matomai, žiūri taip, atrodo tai darytum paskutinį kartą. Glaudi prie savęs. Akimirkai stabteli, galbūt laukdamas kol išgirsi „NE“, bet Tavo ausis pasiekia tik nedrąsus „TAIP“ .

Norisi paskęsti, nuskęsti glėbyje. Įsigerti kiek įmanoma daugiau, pajusti tai, apie ką iki šiol tik sapnavai. Atrodo „startas“ ranka pasiekiamas.. BET.

:::

Tu lėtai pakyli, perbrauki delnu per žandą ir pasisuki link durų. Vėl sustoji. Apsigręži, lyg žvėris greitai ir staiga pajutęs grobį prieini, pabučiuoji taip aistringai, atrodo niekada šito nebūtų įmanoma pakartoti. Bet nieko daugiau nedarai.

:::

Dabar jau nusišypsau aš. Mielasis, šis laiptelis įveiktas.

Tv programa nieko neberodo. Lėtai grimstu į sapnus kurie įgauna vis ryškesnius pavidalus. Jaučiu Tavo rankas apsivijusias mano liemenį.

Šitos akimirkos saldžiausios.

:::

Ir uždrausti vaisiai saldžiausi ne tada kai GAUNI, o tada kai žinai, kad gauti GALI. Bet kada ir bet kur.


Geros dienos, Greta

2013-01-16

Ryyytas.

Prieš gerą savaitę pagaliau gavau savo išsvajotus Laboutinus. Nešiausi dėžėj iki kambario lyg didžiausią deimantą. Pasidėjau, nusiploviau rankas ir ėmiausi didžiausio malonumo. Matavimosi ir derinimo prie turimų rūbų.

Aš dar niekad nebuvau išspaudus ašaros dėl tokių dalykų, bet.. Visada būna pirmas kartas.

Tas nuostabus sutvėrimas - PER DIDELIS. (fuck it!) Kad bent maži atrodytų.. Juk prasitampyčiau, o dabar. Kauk ne savu balsu.

Šiandien jie rado naują šeimininkę. Perpardaviau draugei. Daugiau ji man ne draugė.

P.s. Deimante, nu gerai, dar biškį tu man draugė. Bet nebedaug. Va.

Paskutinį kartą gražiai supakuoju batelius.

Šiuos buvau nusipirkusi, kaina labai padori, kaip C.L. todėl nesiparinu, nusipirksiu vėl, bet gal kas žino kur galėčiau apsižiūrėti Laboutinų, kurie labiau atitinka savo dydį? 

Maniškiai:

Geros dienos, Greta

Prisiminimų albumas.

Pamenu kai kūryba užimdavo labai svarbią mano gyvenimo dalį. Nieko nereikėjo. Muzikos, lapo ir pieštuko. Kai pagalvoju, kaip senai to nedariau - tyliai susigėstu ir subaru save. Juk galiu. Bet kažin ar noriu.. Tingiu..

Paskutinį kartą subaru save ir eilinį sykį pasižadu..Gal kadanors..

Štai vienas pirmųjų mano rašinių..Nesmerkit, paauglė buvau. ENJOY. xxx

------------

Jo pilkšvai žalios, visko mačiusios akys, stebėjo tolumoje besiganančią arklių porelę. Negailėdamas laiko, tiesiog sėdėjo ant didžiulio akmens ir žiūrėjo, atrodo bijodamas praleisti nors menkiausią jų judesį. Galiausiai pasirėmęs lazda, atsikėlė, pasitrynė nugarą ir apsisuko eiti ten, kur tolumoje matėsi bažnyčios bokštas, namų stogai..

Neskubėdamas, lėtu žingsniu patraukė ten, kur verda gyvenimas. Kur taip trokštamos ramybės ir tylos, nerasi nė su žiburiu. Jis kasdien ateidavo į tuos laukus, prie to palinkusio medžio, nors kasdien tas kelias rodos vis tolėjo.
Svetainėje, palinkęs sūnus, kažką murmėdamas sau po nosimi, tvarkė seną sieninį laikrodį.

-Tėvai, vėl buvai išėjęs? Taip vieną dieną ir negrįši, gi kelias neartimas, o Tau jau nebepirma jaunystė.

Tėvas, išsiėmęs iš lentynos apdulkėjusį albumą, perbraukė delnu per paviršiu, prisėdęs atvertė ir tik palinksėjo sena, žila galvele..

Anksčiau Jis daug kartų vartydavo šį albumą, tačiau pastaruoju metu, jį apleido ir tarsi atsiprašinėdamas rodomuoju pirštu patrynė slidų paviršių, po kuriuo slėpėsi senos fotografijos su nudilusiais kraštais.
Ir kiekviena jų, turėjo savo istoriją. Kai kurios ilgą, kai kurios trumpą, vienos skaudžią, kitos malonią. Visos buvo vienodai svarbios. Tai juk buvo kažkada Jo Jaunystė, kuri prabėgo nebegrįžtamai.

Tėvas šyptelėjo savo siaura burna, kurioje jau atrodo nebesimatė dantų. Nuotraukoje buvo trys asmenys. Jis, jo žmona ir sūnus. Mažasis sėdėjo ir turškėsi baloje, o tėvai juokdamiesi žiūrėjo į Jį. Kiek gi laimės vaiko akutėse! Ir ši akimirka buvo įamžinta. Kaip daugelis kitų.

-Sūnau,ar galiu Tavęs paprašyti?.
-Prašyk,tėvai.- šnopuodamas ištarė,vis dar kankindamasis su laikrodžiu.
-Niekada šio albumo neišmesk,visada turėk ir nors retkarčiais nuvalyk nuo jo dulkes..

Sūnus linktelėjo. Be žodžių. Jie visuomet suprasdavo vienas kitą iš pusės lūpų.

<..> Sunkiai praslinko dar keli meteliai.. Tėvo veide naujos raukšlės, suglebusios rankos, lėtas kvėpavimas. O jis sėdi ant to pačio akmens.. Ant nugaros šokinėjo saulės spinduliai. Jo akys sudrėko. Jis nujautė. Nebeilgai teks mėgautis šia dieviška ramybe, kurios nesuteikdavo net naktis, kai visas miestas ilsėdavosi, o žibintai užmerkę akis miegodavo.

Jis guli pataluose. Girdi virtuvėje taukšint indus. Niekas jam nesuteikė gilesnio liūdesio, nei žinojimas, kad Jo mėgstamiausias kampelis, kuriame kartais slėpdavosi net pats nuo savęs, nebebus Jo aplankytas. Užmerkęs akis bandė atkurt vaizdus. Kiekvieną akmens formą, medžio išsišakojimą, arklių išvaizdą, laukų gražumą. Jis verkė. Pirmą kart, po šitiekos metų.

<..> Į kambarį įžengė sūnus su garuojančia arbata ir tuo pačiu senu apdulkėjusiu albumu. Puodelį pastatė šalia lovos, o fotografijas padavė tėvui.

Jis dar kartą, peržvelgė nuotraukas, o atvertęs paskutinį lapą, išvydo naują.Nesudilusiais kraštais, ryškią, atrodo galėjai įmatyt kiekvieną spindulį ar vėjo pėdas laukuose, ten kur stovėjo porelė vienas šalia kito. Šone akmuo, o šalia jo – medis.

Jis pažvelgė į sūnų kupinu dėkingumo žvilgsniu.. Nes kalbėti darėsi vis sunkiau. Ašaros spaudė gerklę. Jie abu linktelėjo. Pasidžiaugęs savo numylėtu atvaizdu užvertė paskutinį savo gyvenimo lapą.Kartu su arbata, aušo dar šiltas kūnas, rankomis spausdamas tai, kas jam svarbiausia..

Gero vakaro, Greta

2013-01-15

Šiandien su drauge nusprendėm praleisti kiek naudingiau dieną nei įprastai, tad mūsų dienos tikslas buvo aplankyti muziejų. Net ne 1, o 3! Ir žinot, nors daug kas pasakytų "O Dieve, kaip nuobodu!", drąsiai atrėžčiau kad "NE". Ypač jei kompanija smagi. O tada jau nesvarbu nei kur, nei kaip. Kartais pasikultūrinti yra daug geriau, nei eilinį kartą sėdėti 'Čili' apsikabinus kavos puodelį, ar vyno taurę. Va šitai darosi Nuobodu.

Nors buvau pasidažėjusi šiandien nekankinti skrandžio, pažadą sulaužiau. Prisikirtom tiek, jog beveik pusę reikėjo išmesti, nes Dievaži, dar kasnis, ir visi būtų pamatę ne tik šiandieninį bet ir vakarykščio meniu turinį. (xaxa).

Atsisveikinus su drauge, turėjau likusio 30min laisvo laiko, ir tie kas mane žino, suprato, kad jį stengiausi išnaudoti parduotuvėje. Bet pasakykit man, ką galima spėti nusipirkti per pusvalandį, jei aš vieną rūbą tą patį laiką matuojuosi?? Žodžiu, spintoje kabo naujos kelnės, bliuska, kelios makiažo priemonės, ir Lu maikutė. Banke užsisakiau naują kortelę. Ir žinot..Visai malonu kai per 5 laukimo minutes eilėjo, prie manęs spėjo net du kartus prieiti aptarnautoja, ir paklausti ar viskas gerai. (Xaxa, almost Queen).

Mielieji, kartais nueiti ir šį tą pamatyti yra daug prasmingiau, nei trintis pakampėse ir galvoti kaip prastumti dieną. Nesvarbu ar Tu vėliau prisiminsi ką nors ar ne. Svarbiausia kad bent PATS SAU, atrodysi kažkiek protingesnis.

Gero vakaro, Greta

Daily

" Tiems, kurie manęs nepažįsta, esu kaip neperskaityta knyga, bet viršelis intriguoja."

---

Skaitau filosofinę knygą, retkarčiais akimis permesdama Cosmopolitano žurnalą. Gurkšteliu karštą kavą ir galvoju, kodėl šiandien viskas yra ne taip kaip būna įprastai. 

Papietavau, nuvažiavau pas močiutę, ir pasigailėjau sukirsto kepsnio. Nes juk lengviau mentą įtikinti kad Tu nekaltas, nei močiutę, kad Tu nealkanas.

Tos kelios valandos buvo tokios ypatingai jaukios. Kaip senais gerais laikais, kai tave vis dar paglostydavo, o iš prijuostės išsitraukdavo saldainį.. Šįkart gavau saldainį su mažu priedeliu. Praturtėjau dviem dešimtimis tūkstančio, bet labiausiai džiaugiausi mažu, naminiu rūgštyniu stiklainiuku.. Atrodo nieko daugiau ir nereikėjo.. Išėjusi nubraukiau ašarą. Kažkas čia ne taip. Ne taip kaip ĮPRASTAI.

---

Ketvirtadienis suplanuotas. Parduotuvių sąrašas, kurias noriu aplankyti sudarytas. Internetinės parduotuvės peržvelgtos, pora užsakymų padaryti. It's time to waste some money. O tai - džiugina VISADA.:)) (argi tai ne moteriškas bruožas? Chi.) Jei netingėsiu, pasirodysiu naujus pirkinius. (O aš tikrai netingėsiu. Muahaha) 

Gero vakaro, Greta

2013-01-14

Sakyk tiesiai, kaip jautiesi, matydamas ant LAIMĖS užrašą: "Rankomis neliesti" ?

---

Pramerkiau akis išgirdusi duslų lojimą. Iškišau ranką iš po šiltos kaldros, ir laukiau kol pribėgs. Lyžtels ranką, pradės zysti, ir prašysis žaisti. Manęs prašyti ir nereikia, pribėga, užšoka ant lovos, pasisveikina taip gražiai kaip moka, ir kviečia prie durų. Girdžiu kaip stumdo savo lėkštutę, šypteliu. Valgai ir nestorėji, skaityk visų moterų svajonė! 

Pamenu kai parsivežėm tave nesveriančią nė kilogramo. Buvai tokia mažytė. Delne nešiausi. Suamsėjai. Įrausei nosytę į vilnonį pleduką, susiraitei ir užmigai. Gavai vardą Perla. Nes buvai panaši. Tokia pat maža ir tokia pat graži..

6,30 pramerkiu akis išgirdusi duslų kaimynų šuns lojimą..

Labas rytas, Perla. Pasiilgai manęs?

WelCome

Taigi, pagaliau prisiruošiau vėl pradėti savo Blog'o rašymą. Nežinau kodėl, nežinau kam, ir ar apskritai to reikia, kai laiko nėra į marias.. O bet tačiau, esu įsitikinusi, kad tai bus vienintelė vieta, kurioje būsiu sau, dėl savęs. Nuoširdžiai ir nesuvaidintai. Čia ir dabar. Akimirkai. Neparduosiu savęs.

Eilinį kartą tėkšiu jum į veidą tai, kas atrodys gerai man. Ne Jum. Nemeluosiu ir negirsiu. Bet tai nereiškia kad aš Kalė. Tiesiog išmokau sakyti tiesą taip, kad ji negriautų, o statytų..

Jei manot, kad gavusi Jūsų klausimą/prašymą patarti, būsit išliaupsinti - manykit iš naujo. Aš stengsiuosi kaip galėdama, bet ne visada klaidos būna kitame asmenyje. Ieškosiu jų ir Tavyje. Jei reikės. Jei manysiu kad verta.

Ne visada aš gera. Ir ne visada mandagi. Bet būkit tikri vienu dalyku - aš nemeluoju. 

Tolumoje gęsta žibintų šviesos.. 

Laikas miegoti.

Geros ateinančios savaitės. Darbų ar mokslų pradžios. 

Nesipykit su savimi.

Labanakt, Greta