Kai būdamos mergaitės žadėjom pasenti kartu, ir niekada neišduoti savo tyros mergaitiškos draugystės - tikėjom. Kalbėdavom apie dviejų draugių gyvenimą kartu, linksmybes, tada susirastume vyrus, bet vistiek kartu pasentume. Susiėjusios apšnekėtumėm gyvenimą ir klaikų jaunimą.
Ir kaip smarkiai mes klydom, manydamos kad draugystė neparsiduoda, o vaikiški pažadai yra patys stipriausi ir nelaužomi. Aš pusės jūsų nepamenu.. Ir veidus blankiai atsimenu.. Užsimerkus bandau atkurti vaizdus, bet prieš akis praplaukia tik žodis 'Praeitis'.. Ir kiekviena jūsų, nebeturit vardo. Net gatvėje sutikusi, kreipčiausi 'Labas, praeivi..'
Po tiek metų supranti, kad išlieka stipriausi. Ir dažniausiai tie stipriausi - anaiptol ne patys geriausi vaikystės draugai. Jie būdavo 'šiaip'. 'Faini'. Bet jie išliko. Ir jie nepyksta kai išsprūsta piktesnis žodis, nepyksta kai vėluoju, nepyksta kad jų namai, man lyg mano namai. Nepyksta jei pasigriebiu paskutinį cukraus šaukštelį, ir net nepyksta, jei subaru, nes elgiasi netinkamai.
O geriausieji, ką jūs? Sutikus įsižeidžiat, jei jūsų pasakojimai man nebetokie įdomūs? Pyktelit, jei aš neklausinėju detalių ir smulkmių, nes manęs tai neliečia? Jūsų istorijos, man tarsi svetimos kalbos daina. Nieko nesupranti, nenori suprasti, bet išklausai..
Tada pradedat klausinėti kodėl viskas ne taip kaip ankščiau. Gal dėl to, kad ne vaikai? Ir kaskart pasižadėjus pabandyti iš naujo, gaivinti draugiškus santykius, viskas taip ir lieka pažadais. Neskamba telefonas, nemirksi neperskaityta žinutė.. Vėl pamiršti susitikimą. Kol netyčia einant gatve - jie vėl prieš akis, su ta pačia dainele, 'Aš tavęs pasiilgau, gal lekiam kavos? Gaila kad nesusirašėm, gal nebuvo laiko abiem, a Greta?'
Taip, jo nebuvo, ir kažin ar bus kai gyvenimas toks brangus.. Aš niekada nebūsiu jaunesnė, o jūs man niekas.

Kaip greit viskas keičiasi.. Ir nenustebčiau jei praėjus kuriam laikui, ir likimui suvedus su tuo pačiu žmogumi, kreipsimės: 'Labas, kuo Tu vardu?'..


Nešvaistykit veltui pažadu. Ir tuo labiau, nešvaistykit veltui LAIKO. Nes jis atvirkščiai nei pažadai - NEGRĮŠ.

Stay Fabulous, Greta

Kai tą saulėtą dieną mano akys tolumoje pamatė tamsų siluetą atsirėmusį į mašiną ir laukiantį manęs, supratau kad prasideda naujas mano gyvenimo etapas, su nauju, stipriu žaidėju jame. Tik nebūčiau patikėjusi kad taip greit jis užims pačią svarbiausią rolę.
**
Būdavau pratusi, ir net tyčia versdavau potencialius vaikinus stengtis dėl manęs, kovoti ir bandyti atkreipti mano dėmesį, o šitam.. Šitam nereikėjo, nes širdis virpėdama kuždėjo:  'Nekvailiok, mažyte..' 
Tada pirmą kartą pamynusi visus savo principus ir nusistatymus, aš leidau viskam tekėti sava vaga. Pirmą kartą patikėjau likimu ir atsidaviau į jo rankas..

Neapgavo..
Žaibišku greičiu visi mano širdies užraktai, spynos, plytos ir etc, pradėjo dingti, pasitraukė į šalį, ir tarsi susitarę juokėsi: 'Tai ką, prisidirbai..' ..
O prisidirbus ir įklimpus buvau juodai.. Kai tavo pasaulį sudrebina nauji jausmai, ir staiga kažkas iš šalies to pradeda pavydėti ir griauti, supranti, kad viskas taip trapu..Žiūri su siaubu tarsi į krištolinę taurę ant lentynos krašto ir bijai, kad tas 'kažkas', jos nepastumtų.. Bet pastūmė..

Aš niekada netikėjau, kad kadanors nutrūkus santykiams, aš tarsi karžygė su sijonu bandysiu atsikovoti tai, kas priklausė man. Nors išeidamas iš mano gyvenimo, jis kai ko išmokė..  Išeiti iš kitų..

Bet atsikovojau. Kaip visada.Tik jau čia buvo ne principo reikalas, kaip paprastai. Širdis drąskėsi be jo. O paskui aprimo. Kai mano plaukus vėl lietė jo rankos, krūtinėje esantis objektas, galutinai atsistatydino, ir susikrovusi šmutkes, pasiuntė mane toli toli.. (Atleisk širdie.. ♥)

Likimas vietoj paprasto gyvenimo, man padovanojo pasaką..

Kai jo kvepalai susimaišę su tavaisiais, sukuria idealų, harmoningą kvapą, kai tavo delnas paskęsta jo delne, kai susitaikymas po smulkių kivirčų toks saldus, kai lūpas nepaleidžia lūpų, kai rankos glamonėja kūną, kai mintys sutampa, kai pyktis smagu, kai susispaudžia ant lovos krašto, nes tu mėgsti gulėti per visą lovą, kai užkloja savo kaldra, kai pabučiuoja ryte, kai kavą daro skaniau nei tu, kai išklauso tavo pasakojimus apie nevykusį suknelės užtrauktuką ir visą istoriją iki jos įsigyjimo, kai nepyksta tau perjungus kanalą, kai naktys bemiegės renkant vaikui vardą ir kuriant senatvės planus - žinai kad tai meilė..

Stay Fabulous, Greta

Simple answers to simple questions

Labas, gražuolės!
Kadangi daugiau gyvybės galima rasti nykiose Afrikos dykumose, nei mano blog'e, ir kiekvienam žingsnyje girdint 'Apsileidai, apsileidai, apsileidai', greitai suruošusi vaiką pietų miego, ir susirišusi plaukus į uodegėlę, užšokau čia. Ir kadangi mano mintys mane negailestingai apleidusios, nesisavina jokios konkrečios temos, nusprendžiau, kad šio įrašo turinys bus labiau 'Vlogo' tipo (pažadu, apsieisiu be "Pirmas faktasssss" 'ir jūsų pasiūlymu, atsakysiu į keletą dažniausiai užduodamų klausimų. (Ne, to dažnai nebus,bandau įkvėpti gyvybės apmirusiame puslapyje, kuris reiškia tiek daug, kad tik užsuku, pasigrožiu, palinguoju galva, ir išeidama pažadu sugrįžti su 'ilga paklode'). Tai.. Gal pradedam?

1. Kada pradėjai kurti pirmąjį blogą?
Savo pirmuosius įrašus pradėjau rašyti kai man buvo gal 15. Tada gyvavo paprastas tinklapis kaip blogas.lt, kuriame mano postai būdavo tokie padriki, kad norint suprasti, reikėdavo skaityti mažiausiai 2x. Ir ne todėl kad nemokėjau dėstyti minčių, nes mokėjau puikiai, bet dėl to, kad turinys buvo toks, kad greičiau velnias man padėkotų už tokius saldžius žodžius mirčiai. Muahahah, kaip gerai, kad iš to išaugama.  (98%)


2. Kokie Lietuvos vlogeriai tau labiausiai patinka? Nu pvz Simas, Gabriele, Rūta?
Rizikuodama užsitraukti jūsų rūstybę, aš nepabijosiu užtikrintai išrėžti, kad Lietuva neturi vlogerių. Tiksliau neverti to vardo, nes pasimaityvi prieš kamerą, ar šnekėti idiotiškus dalykus, gali tiesiog kiekvienas. Aš irgi. Tik ar įsijungusi kamerą, pasakiusi kelis faktus apie save, pakalbėjusi apie patyčias, arba susukusi kvailoką trumpametražį klipuką aš tapsiu visų nuostabiausia ir teisėtai užsitarnavusi Vlogerės vardą?

(Bet šaunu jei juos mylit, žiūrit, laukiat, ir etc. Jei jum gerai, man tuolabiau. Mirkt)


3. Kodėl vaikinam rūpi išorė ir niekada neužkalbins pirma tos baisesnės?
Senas kaip karas faktas, kuris skamba 'Be Jūsų gražios išorės, niekas nenorės pažinti Jūsų gražaus vidaus'.

Juk mes, panelės, irgi greičiau atkreipsim dėmesį į žavingą, savimi pasitikinti vyruką, nei kampe susispaudusį, nesusitvarkiusį vaikinuką. Norėk stengtis dėl savęs, ir patikėkit, kiti tą greitai pastebės.

4. Kokioje šalyje norėtum gyventi?
Ir nė akimirkai nesudvejojusi galėčiau rėkte išrėkti TURKIJA. Nes ten viskas.. Viskas kas man taip tobula. Buvau 3 kartus, ir kaskart, žiūrėdama į tą patį daiktą, tašką, ar vietą, įžiūrėdavau kažką naujo, neįprasto ir tokio gražaus, kas traukte traukdavo ir nepaleisdavo.


5. Ar straipsnyje viskas tiesa?
Daugiau tikrumo ir tiesos būtų Hitlerio žodžiuose 'Aš Geras žmogus', nei straipsnyje, kuriame mano žodžių 20%. Skaičiau viską lyg apie svetimą žmogų. Apie tokį, kurio pažint net nenorėčiau. Bet žinoma, juk apie kvailą blondinę skaityti įdomiau, nei apie protingą, turinčią siekių ir tikslų. 

Suprantama kad reitingai reikalauja kažko 'wow', bet argi negalima tada ir klausinėti taip, kad išgauti mano žodžius, kurie privesrtų stabtelėti? Ar tikrai lengviau klausinėti 'beleko', o tada mano žodžių nė nenaudoti, įdedant savus? Visi mokomės iš klaidų. Gal dėl to atmečiau kitus pasiūlymus. Gyveni žmogus ir supranti, kad niekuo negalima pasitikėti. Tik savimi ir.. Pinigais, kurie virsta į nuostabius pirkinius. (chi, šypt)


Už lango lyja lietus.. Šįkart gražiai. Lengva srovele teka per stiklą, lyg bandydami kuo ilgiau išsilaikyti.. Kai kurie lašeliai susijungia, kaikurie pasuka staiga į skirtingas puses.. Visai kaip žmonės, ieškodami šilumos ir tikrumo..
Niekada neleiskit prastam orui paveikti jūsų minčių.. Nes pasiemus ledų kibirėlį, ir įsisukus į šiltą pledą, laiką galima praleisti itin jaukiai.. ;)

Stay Fabulous, Greta