2013 m. rugpjūčio 2 d., penktadienis

Paskutiniu metu mano mintys klaidžioja taip toli ir taip atskirai viena nuo kitos, kad surinkti jas į krūvą - misija neįmanoma.
Ir nežinau ar čia vasara kalta, kuri leidžia planuoti tiek daug, ar aš tokia išsiblaškiusi, kad negaliu nė akimirkai susikaupti..

Užpūtusi gimtadienio torto žvakes, pasimerkusi gėles, išpakavusi dovanas, ir perskaičiusi visus sveikinimus, noriu padėkoti VISIEMS, kas prisiminė, ir kam priminė. Buvo nuostabu skaityti begales merginų sveikinimų, kurios nepatingėjo parašyti daugiau nei 'Su gimtadieniu'. Kurios stengėsi įtikti ir patikti, nors to net nereikėjo. Visi sveikinimai ir palinkėjimai buvo malonūs, ir kiekvienas rado vietą mano džiaugsmo kertelėje.
Atsiprašau ir kuriems neatrašiau į sveikinimus, bet mano pirštai kategoriškai atsisakė ir prašė pasigailėti, o ne  šitiek barškinti į klaviatūrą.
AČIŪ visiems kartu, ir kiekvienam atskirai. ♥  

Daug kas klausėt, kaip jaučiuosi 'pasenusi' dar vienais metais, o ištikrųjų nė kiek to nepastebiu. Na koks gi skirtumas ar tau 19, o ne 18, ar tau 21, o ne 20. Per anksti man skaičiuoti, rūpintis ir panikuoti dar vienais pralėkusiais metais..
BET, aš tikrai bijau pasenti.. Ir tikrai žinau kad panikos priepuoliai prasidės pralėkus 25-tam gimtadieniui, nes man tai tarsi jaunystės riba. Riba tarp žavingo jaunatviškumo, ir slenksčio į absoliutų suaugusiųjų gyvenimą, kuriame vien darbas, karjera, vėliau prilipimas prie veidrodžio ieškant ar neatsirado raukšlelė, ir rovimas atsiradusio žilo plauko.
Atrodo 25, ak, gi čia mažai, pats jėgų žydėjimas, NUOSTABU!

Bet laikas turi savybę, lėkti kaip pašėlęs.. Lėkti, ir negrįžti..

Todėl per šiuos metus išmokau, o tiksliai dar tvirčiau įspaudžiau mintį savyje, kad reikia džiaugtis kiekviena diena, nes niekada nebūsi jaunesnis, negu ŠIĄ akimirką..

Būkit visada žavingos.




Labanakt, Greta ☕

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą