Bandau įkvėpti pilnus plaučius paskutinių vasaros dienų oro.. Pasisavinti kiek įmanoma daugiau šilumos trupinių..
Įlendu į savo sijonus,sukneles ir mėgaujuosi paskutiniais pasispardimais, prieš džinsų nešiojimą..
Ir lengvai plazdendama su savo mylima suknele, kurią buvau užmiršusi spintos gilumoj visą vasarą (!) (hate myself) einant miesto gatvėmis, prasilenkiau su viena mergina, kuri privertė atsisukt. Ir visai ne iš geros pusės.
Ta prasme aš suprantu visus tuos neformalų stilius, banglai, gotai, emo ir tt, bet čia man kažkas naujo buvo. Nesuprantama, nesuvokiama ir negražu.
Prieš prasilenkiant žiūrėjau į ją, ir galvojau nu ant kiek reikia savęs nemylėt, kad išeit į viešumą su skirtingų spalvų masyviais batais, panašiais į kerzus, bet lengvesniais, plėšytom didelėm plėmėm violetinėm pėdkelnėm, rudais bridžais, su prisiūtais galais, su marškiniais, pustrumpe maikute ant viršaus, dar vienais marškiniais, taše per petį iki kelių, ir dviem akiniais, kurie vieni iš jų ant akių, kiti ant pakaušio..
Tai kaip turi sau nerūpėt, kad drįstum pasirodyti taip, tarsi lunatikuodama įlindai į senelio spintą, išsitraukei iš maišo tai, kas buvo skirta išmetimui, užsimaušlinai grindim valyti skirtom pėdkelnėm, ir batais, kurių vienas tai tikrai brolio. Būna tie 'dėmesio sindromai', bet kodėl jo nepelnius akiai gražiems vaizdams, o ne tokiu 'stiliumi'? Ar čia skaitosi toks begalinis savęs mylėjimas, pasitikėjimas?
Ji atrodė laiminga, super, džiaugiuosi, bet eiii, nesąžininga vienam džiaugtis, kai visi kiti pažiūrėję išsigąsta.
Ar..
Ar čia aš per daug pasenusi ir atsilikusi nuo šiuolaikinių madų? Dievaži, jei dabar taip madinga ir normalu - tyliu. Tylėsiu. Nekreipsiu dėmesio. Ir nelinguosiu galva.
Ir ne, man netrukdo. Man neskauda žiūrėti kaip kas rengiasi ir ką daro. Aš garsiai pasvarščiau. Pagalvojau.
Linkiu šį paskutinį vasaros penktadienį/savaitgalį praleisti su triukšmu. Padarykit kiek įmanoma daugiau ko nespėjot. Šėlkit, džiaukitės ir mojuodami sekmadienį vakare besileidžiančiai saulei, išlikit pozityvios. Prisiminkit visas akimirkas, ir tos kas mėgsta rudenį/žiemą - plokit rankom, o mano šilumos vaikai.. - tyliai laukim naujų saulės spindulių..
Stay Fabulous, Greta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą