Ir kaip smarkiai mes klydom, manydamos kad draugystė neparsiduoda, o vaikiški pažadai yra patys stipriausi ir nelaužomi. Aš pusės jūsų nepamenu.. Ir veidus blankiai atsimenu.. Užsimerkus bandau atkurti vaizdus, bet prieš akis praplaukia tik žodis 'Praeitis'.. Ir kiekviena jūsų, nebeturit vardo. Net gatvėje sutikusi, kreipčiausi 'Labas, praeivi..'
Po tiek metų supranti, kad išlieka stipriausi. Ir dažniausiai tie stipriausi - anaiptol ne patys geriausi vaikystės draugai. Jie būdavo 'šiaip'. 'Faini'. Bet jie išliko. Ir jie nepyksta kai išsprūsta piktesnis žodis, nepyksta kai vėluoju, nepyksta kad jų namai, man lyg mano namai. Nepyksta jei pasigriebiu paskutinį cukraus šaukštelį, ir net nepyksta, jei subaru, nes elgiasi netinkamai.
O geriausieji, ką jūs? Sutikus įsižeidžiat, jei jūsų pasakojimai man nebetokie įdomūs? Pyktelit, jei aš neklausinėju detalių ir smulkmių, nes manęs tai neliečia? Jūsų istorijos, man tarsi svetimos kalbos daina. Nieko nesupranti, nenori suprasti, bet išklausai..
Tada pradedat klausinėti kodėl viskas ne taip kaip ankščiau. Gal dėl to, kad ne vaikai? Ir kaskart pasižadėjus pabandyti iš naujo, gaivinti draugiškus santykius, viskas taip ir lieka pažadais. Neskamba telefonas, nemirksi neperskaityta žinutė.. Vėl pamiršti susitikimą. Kol netyčia einant gatve - jie vėl prieš akis, su ta pačia dainele, 'Aš tavęs pasiilgau, gal lekiam kavos? Gaila kad nesusirašėm, gal nebuvo laiko abiem, a Greta?'
Taip, jo nebuvo, ir kažin ar bus kai gyvenimas toks brangus.. Aš niekada nebūsiu jaunesnė, o jūs man niekas.
Kaip greit viskas keičiasi.. Ir nenustebčiau jei praėjus kuriam laikui, ir likimui suvedus su tuo pačiu žmogumi, kreipsimės: 'Labas, kuo Tu vardu?'..
Nešvaistykit veltui pažadu. Ir tuo labiau, nešvaistykit veltui LAIKO. Nes jis atvirkščiai nei pažadai - NEGRĮŠ.
Stay Fabulous, Greta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą