Apleidau savo Blog'ą, bet pati nesuprantu kur dingsta visas laikas?? Atsikeli, dirbi, grįžti, pamiegi, pavakarieniauji ir vėl miegi..
Akimirkai sustojau.. Ir supratau kaip apmaudu, kai jis taip pralekia.. Kaip vėjas, nepasakęs kur ir ar dar sugrįš..
O juk žmogus paklaustas 'Ar mėgaujiesi gyvenimu?', sutriktum. Nes juk nežinai. Nežinai kaip apibūdinti skubėjimą. Iš noro, o gal iš reikalo? Skubi kad turėtum, prireikus duotum, galėtum imti ir grąžinti. Turėti viską, ko geidžia širdis. Šiandien ledų indelį, rytoj raudoną mersedesą.
Viskas dėl gero gyvenimo. O gal dėl paiko noro?
Vakarais, delnais apglėbęs paskutinį arbatos puodelį retkarčiais suvoki, kad ryt ta pati rutina. Skubėjimas. Žmonės su įvairiausiom kaukėm, kitais norais, siekiais, galimybėm.. Tik kokią kaukę ryt dėsies Tu?
Apsimesi esąs visai kitas žmogus. Tokiu, kokį pažįsta tik svetimi. Dirbsi, lėksi, bėgsi, negalvosi, kol vėl prieš miegą nusiėmęs kaukę, plausi veidą. Monotoniškai.
Nusivalysi kaukės likučius. Pasiruoši rytojui kitą. Ir nersi į gilų miegą..
Tik ar to reikia?
.. ar to nori?
O gal nei tai, nei tai?
Šypteliu, žvilgteliu į miegantį savo vaiką ir vėl kaip ir kaskart pasižadu neskubėti. Matyti, girdėti, pajausti. Ir paklausta, galėčiau drąsiai sušukti, 'TAIP, aš mėgaujuosi'.
Labanakt, Greta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą