Kvėpuoju Tavimi. Mėgaujiesi tuo.
Lengvai perbrauki per plaukus, nusišypsai vos vos matomai, žiūri taip, atrodo tai darytum paskutinį kartą. Glaudi prie savęs. Akimirkai stabteli, galbūt laukdamas kol išgirsi „NE“, bet Tavo ausis pasiekia tik nedrąsus „TAIP“ .
Norisi paskęsti, nuskęsti glėbyje. Įsigerti kiek įmanoma daugiau, pajusti tai, apie ką iki šiol tik sapnavai. Atrodo „startas“ ranka pasiekiamas.. BET.
:::
Tu lėtai pakyli, perbrauki delnu per žandą ir pasisuki link durų. Vėl sustoji. Apsigręži, lyg žvėris greitai ir staiga pajutęs grobį prieini, pabučiuoji taip aistringai, atrodo niekada šito nebūtų įmanoma pakartoti. Bet nieko daugiau nedarai.
:::
Dabar jau nusišypsau aš. Mielasis, šis laiptelis įveiktas.
Tv programa nieko neberodo. Lėtai grimstu į sapnus kurie įgauna vis ryškesnius pavidalus. Jaučiu Tavo rankas apsivijusias mano liemenį.
Šitos akimirkos saldžiausios.
Ir uždrausti vaisiai saldžiausi ne tada kai GAUNI, o tada kai žinai, kad gauti GALI. Bet kada ir bet kur.
Geros dienos, Greta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą