.

Lėtai atsimerkdama ir užsimerkdama įsivaizduoji save visiškai kitokią nei esi dabar. Kuri, planuoji, dvejoji, o galiausiai papurčiusi galvą, ištari "NE".

Pasidažai, lengvu mostu perbrauki per plaukus, įtaisai veidmainišką miną. Tą pačią, kurios kadaise nekentei. Tu Ideali.

Pateiki save kaip patį geidžiamiausią saldainį, kuris skirtas ne bet kam.. Tu per brangi. Stabteli, klausdama savęs ar elgiesi gerai. Palinksi savo dailia galvele. Taip. Visiškai teisingai.
Pamojavusi savo atvaizdui veidrodyje, žengi žingsnį, įkvėpdama drėgno oro.

Akyse sumirksi raudona spalva. Širdelės, pliušiniai meškiukai, kurie tarsi rėkte rėkė "Štai, meilė pareina!"
Kokia dar meilė?

Praeini pro galybę porų, įkvėpdama jų džiaugsmo, patirties ir meilės.Sutrinki.Kam visa tai?
Ir kodėl jautiesi blogai? Juk pati sakydavai, jog Tau nereikia nieko šalia. Nenori, kad kas nors kvėpuotu Tavo oru. Tau pakako, kad buvai visų susižavėjimo objektas.

O gal buvai neteisi? ..
Kūrei save tokią paprastą mergytę, su banaliom svajonėm, norais .. Planavai, kad atsisakysi visko ką turi dabar. Prabangos, aistringų žvilgsnių, begalės vaikinų ir viso to, dėl ko anksčiau taip stengeisi..
Bet juk galiausiai papurčiusi galvą, ištarei "NE" ..

Nors Rizikuoji prarasti viską, dėl akimirkos triumfo..
Verta?