Neretam iš mūsų užeina 'gerumo akimirkos'. Neretam ir praeina.
Vaikštinėdama po parduotuves, ir Zaroje apraudodama nuostabius batelius, kurių nebuvo mano dydžio, šmėstelėjo tokia gaiva. Tarsi tyrumo banga. Vos ne imk ir šypsokis! Čiupau pasitaikiusią patikusią bliuskutę, ir Dievaži, atrodo kiekvienam 'Labas' pasakyčiau.
Įėjusi į vieną avalynės parduotuvę, pamačiau merginą/moterį (~30-35m), besimatuojančią KLAIKIUS batelius. Visų pirma tai mane vos ne infarktas ištiko pagalvojus kaip tokius į prekybą leidžia, ir antras infarktas kai pagalvojau kaip apskritai kas nors išvis į jų pusę galėjo pažiūrėti, ką jau kalbėti apie svarstymą 'tinka/netinka'. Nežymiai šyptelėjau ir priėjau. (Mano gėrio suvokimas kiek kitoks, nes parduotuvės yra bene viena iš vienintelių vietų, kur tikrai nuoširdi esu) Pasidėjau maišus kuriuose pūpsojo naujutėlis švarkas, suknelė, ir katik zaroj prigriebta maikutė, ant pufikų, ir nieko nelaukusi tariau žodį. Savo nuomonę. Paklausiau kur žada su tokiais bateliais eiti, ir prie ko derins. Kiek kartų į mėnesį juos dėvės, ar patogiai jausis? Kol galiausiai įtikinau ją taip, jog jai pačiai jie pasirodė nelabai ko verti. Išrinkau kitus. Pasiūliau, pasimatavo, pasidžiaugiau už ją kaip tinka, ir mintyse cyptelėjau iš laimės, kai išgirdau jos žodžius 'IMU, ačiū!'.
tą dieną mano darbas buvo baigtas.
Ir gėris pamažu išsisklaidė..
Merginos, moralas tame, kad nebijokit būti geros ne tik sau, bet ir kitiems. Turėkit drąsos. Mylėkit gyvenimą. Džiaukitės. Nes vieną kartą davusios, antrą - gausit su kaupu.
xoxoxo
Labanakt, Greta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą