Believe in Yourself

(lt.-Kas iš tų gerų naujienų, jei neturi seserssu kuria galėtum pasidalinti?)

Xoxoxo,

Išlipau iš vonios kvepėdama vanile, o prie lovos spintelės manęs jau laukė kavos puodelis ir šokoladinis keksiukas.

Gavusi į ask'ą tokią žinutę "Labai noreciau,kad butum mano sese:)" negalėjau neprisiminti ankstesnių įvykių..

Net ir būdama daug jaunesnė, turėjau suvokimą apie pagalbą kitam žmogui. Kitaip į viską žiūrėjau. Klaidžiodama internetinėse svetainėse, radau paramos skyrelį, kuriame skelbiasi mamytės ištiktos bėdos. T.y. jei visiškai neturi pinigėlių, skurdžiai gyvena, neturi už ką pavalgyti, ką apsirengti.. Tada tokiom nelabai kuo galėjau padėti. Bet galėjau padėti jų dukrom.;)

Tąsyk atsiliepė į mano temą paprastutė mergina. Visur ją vedžiausi, kinas, teatras, kavinės, draugų pasisėdėjimai, piknikai, patarimai.. Atrodo nesiskirdavom nei per žingsnį. Tarytum tikros sesės.. 

Ir labai apsidžiaugiau kai jų šeimai pradėjo sektis..Galiausiai išvyko į užsienį. O mes ir dabar kone kasdien susirašom, susiskambinam, pasijuokiam, pasitariam, pasiguodžiam..

Kadangi ir dabar vienai šeimai vis siunčiu Lu išaugtus rūbelius, kartais nuperku pampersų, mišinukų, prisiminiau ir mergaites. Vėl sudariau savo temą, ir kaip nekeista gan greitai atsiliepė viena mamytė, papasakojo savo liūdną istoriją apie tai kad ji pati teturi vieną porą batų, kelias bliuskutes, viena striukytę, ir 3 vaikus, tarp jų ir paauglę dukrą.

Kadangi atsirado nemažai tokių kurios tik naudojasi kitų gerumu, paprašiau mamytės adreso, kad galėčiau pati atvažiuoti ir apžiūrėti jų padėtį, gal dar ko reikės..

Nuvažiavau. 

Mano nuostabai, viskas atrodė dar prasčiau nei skambėjo iš pasakojimo. Piniginėje vos kelios monetos, apie šaldytuvą apskritai patylėsiu, o su vaikų rūbeliais, tai nebent grindis plauti.

Suorganizavau ir surinkau kontaktus, kad susitvarkytų socialinę išmoką, surašiau kokiom valandom dirba caritas, nupirkau šio to šaldytuvui ir pažadėjusi grįžti su pagalba - išėjau.

Šiam momentui surinkau kelias kitas mamytes kurios geranoriškai sutiko padėti prisidėdamos drabužiais tiek savo, tiek vaikams. Padėjau susiskambinti dėl išmokų, ir ji turėtų pradėti gauti po 350lt. Vis šis tas.

Užtat kaip širdį glosto žiūrėti į tiesiog akyse gerėjančią šeimos padėtį..

Kamputyje pūpso mano maišas, pridėtas mano rūbų kurių nebenešiosiu, ir kuris laukia naujos šeimininkės, tos šaunios paauglės mergaitės. 

O aš tik tyliai noriu pasidžiaugti, kad šitam niūriam pasauly, ir tokioje pilkoje masėje, visgi atsiranda tokių šviesos spindulių, ir nesibodi padėti, ištiesti pagalbos ranką, o prireikus nepasididžiuoti, ir ją priimti..

Dar kartą ačiū tom mamytėm.

Labanaktis, Greta

xxx