Gyvenimo perliukai

Labas rytas, draugai. Xoxo

Pamenu dažnai klausinėdavot apie mano buvusias meiles, ar tekdavo nusivilti, nusvilti, kentėti ar verkti..

Kol vaikas saldžiai miega, manau galiu trumpai atsakyti.

NE, man neteko kentėti. Nors išsiskyrimų buvo. Ne vienas ir ne du. Pamenu kai pradžioje draugystės trukdavo po mėnesį, vėliau po du, tris.. O tada Užaugau. Radau JĮ. 

Trumpai apie mano KELIS susižavėjimo objektus: (Rimčiausius pasilieku sau)

1. Pirmasis buvo Antanas. Mielas vaikis. Patiko, buvo nuoširdus, nevėjavaikis, nors jaunas. Jam 16, man 14.. Bet argi tai meilė tokio amžiaus?

2. Simonas. Žavus tamsiaplaukis, atrodo viskas buvo gerai, tiko ir patiko. Rūpinosi, saugojo, globojo.. Supažindino su savo draugais, kolegomis..Atrodė lyg tai būtų pirmoji ir paskutinė mano meilė. Bet nebuvo..Ir iš dalies turiu dėkoti vienam žmogui kuris kaip įmanydamas stengėsi įsiterpti. Juodino, šmeižė, skleidė kalbas.. Tik tokiais sunkiais draugystės momentais Tu supranti kaip ir kiek toli gali keliauti pora. Bet mes pavargom. Sustojom.. Dar dabar pamenu lyg vakar ištartus jo žodžius išsiskiriant 'Jau greičiau sniegas į dangų pradės kilti, nei aš kitą pamilsiu..' Bet pamilo. Ir aš BEGALO dėl jo džiaugiuosi.

3. Martynas Balskus, nu kiek ten tos draugystės buvo.. Iš sporto salės išeinant laukė manęs su gėlių puokšte ir nesulaukė..(Ak tas mano pasikėlimas), žinojau kad mum nelemta būt kartu. Ir nebuvom. Užtat labai džiaugiuosi jo muzikiniais pasiekimais ir šlove talentuose.;)

4. Andrej Daščenka, fainas vyriokas, fainas. Bet čia istorija viską nutyli, ir lūpos užsisiūna, rašant error'ą metą. Atleiskit, nesužinosit..

Buvo dar daug su kuriais bandžiau, stūmėmės į priekį, begales kartų girdėjau žodį myliu. Ir begales kartų 'Ar tikrai nori baigti?..' Taip. Aš norėjau.

Kodėl neskaudėjo jei buvo tokių kurie patiko?

Nes aš puikiai suprantu kad viskas vyksta nebereikalo. Ir niekada nesileidžiu būti PALIKTA. Vos pajutus santykiuose grėsmę - Atsisveikinu PIRMA. Taip mažiau skauda. (Man neskauda išvis). Žinojau kad rasiu kitą. Tokį, dėl kurio būsiu pasiruošusi KARUI.

Ir radau.

Merginos, atsiminkit, NIEKADA NEBŪSIT JAUNESNĖS NEGU ŠIĄ AKIMIRKĄ. Nubraukit paskutinę ašarą dėl nelaimingos meilės, perbraukit per akis tušu, pasiryškinkit lūpas, pasileiskit plaukus, iškelkit krūtinę ir nosį aukštyn, o tada - GYVENKIT.

Nes vieną dieną, kai mažiausiai to tikėsitės, JIS ateis. Ir neklaus ar Tu nori. Pasiims viską. O tau tik ir norėsis užrakinti JĮ savo širdyje, o raktą išmesti ten, kur niekas niekas pasaulyje nerastų. Gal ne šiandien, ne rytoj, bet taip bus.

Geros dienos, Greta

xoxoxo