Kai lauke apsiniaukę ir lėtai lyja - traukia ant miego, todėl užmigdžiusi Luką, pasidariau kavos ir šmurkštelėjau į lovą. Pašto dėžutėje rėkte rėkia įvairiausios reklamos, pasiūlymai, naujienos ir paprasti laiškai į kuriuos ne visada randu tinkamus atsakymus. Vieni klausia patarimų kaip pradėti pasitikėti savimi, kiti ką daryti kad turėtų gražią figūrą, treti ieško gyvenimo prasmės, ir prašo mano pagalbos, neva taip bus greičiau, o dar kiti, tarsi pasiklydę, iš atskiros planetos, moko gyventi. Priekaištauja, lieja pyktį, o galiausiai pabaigoje priduria 'Tu man vistiek labai patinki'.
Dažnai mes, žmonės, mėgstam žaisti kitų gyvenimus. Apsimetam jų dalimi, o tada suteikę sau didžiules privilegijas - kišamės, kritikuojam, smerkiam ir aiškinam, kaip viską negerai jie daro, kaip klysta ir kaip praras viską. Išeis draugai ir kiti supantys žmonės. Nes jie daro ne taip, kaip norime mes. Jie kitokie. Jiems sekasi. O tai erzina.
Na kaip taip gali būti, kad jis turi dviem litais daugiau? Kaip čia yra, kad jis sau leidžia tiek daug pirktis? Kaip čia taip jis gali rengtis? Kaip jis gali tai valgyti? Kodėl jis eina ten, o ne ten? Kas leido turėti tokių draugų? Iš kur pinigai? Iš kur draugai? Iš kur šeima? Iš kur TU? Iš kur atsiradai toks viskuo patenkintas ir laimingas? NA KAS LEIDO džiaugtis gyvenimu, kai AŠ nesidžiaugiu? Kai AŠ noriu, bet neturiu. Kas TU toks, kad TAU viskas gerai, arba bent ATRODO iš šalies. Kodėl AŠ, tai ne TU?..
Bet kai kas nors drąsesnis tėkšteli, kad mes tik pavydo persismelkusios būtybės, nematančios aplinkui nieko, tik kitus, ir pamiršusios savo gyvenimo vingius, nes pernelyg giliai kapstomės kituose, tarsi šlapiu skuduru gavę per veidą akimirkai sustingstam. Žaibiškai šmėkšteli akyse žodis 'Tikrai..' ir nespėjus sumirksėti - nedarai išvadų. Nes nebemoki. Tu monotoniškai atsikeli, pavalgai, nejučiom praleidi dieną ir eini miegoti. Viskas kuo tiki, tai tik pasirinktos aukos gyvenimas. Žaidi, šypsaisi, apsimeti kad užimi vis didesnę jo pasaulio dalį ir net nesuvoki, kad įsivaizduodamas esąs didelis, ištiesų esi mažas trupinėlis ant stalo..
Nuvalai ir nebėra.
Labanakt, Greta
P.s. "Prieš kažką smerkiant, užsidėk jo batus ir praeik jo kelią, paragauk jo ašarų, pajusk jo skausmą. Užkliūk už kiekvieno akmens, už kurio jis buvo užkliuvęs. Ir tik po to kalbėk, kad tu žinai, kaip reikia teisingai gyventi."
Nuostabiai rašai..;)
AtsakytiPanaikinti