Believe in Yourself

'Tai buvo tik dar viena diena kai už lango lijo. Tik dar viena diena, kai svetimi žmonės kažkur skubėjo, kažko nespėjo, kažko norėjo..

Kambaryje buvome dviese.

Aš juovisuomet žavėjausi. Dabar aš jį tiesiog stebėjau, galbūt dar kažko laukiau..

Jo pusilgiai plaukai krito ant baltos pagalvės. Kažkur klaidžiojo mano žvilgsnis, mano mintys ir svajonės. Saulės išlepinta oda man priminė vaikystę, kuomet dar būdami vaikais turškėmės vandeny karštą vasaros dieną. Pamenu tada jis buvo toks gražus..Ir net žadėjo dėl manęs perplaukti upę. Ir plaukė! Ir skendo.. O kaip širdis džiaugėsi, kai atmerkusi akis pamačiau jo veidą.. 

Tą patį saulės nubučiuotą veidą, rausvais, vėjo nugairintais žandais.. Rodos per tiek metų niekas nepasikeitė. 

Tos pačios tankios blakstienos. Tankios ir ilgos kaip msilgos vidurvasarį. Pamenu, po jo vokais slepiasi pieniško rudumo akys. Niekas tokių neturėjo. Tik jis.O kai jis į mane žiūrėdavo, prisiekiu, jausdavau burnoj šokolado skonį, o nosį kutendavo viliojantis saldumas. Pamenu, jo lūpos prisirpo, kai suėjo 18-lika. Lyg pora rasotų vyšnių..

Kitos merginos vadindavo jį - pagunda. Jis buvo to vertas. Dabar jį taip vadinu tik aš. Galbūt todėl, kad tik aš ir atsimenu..

***

Sėsdama į mašiną pajaučiau ant veido, lietaus lašus. 'Kaip gražiai šiandien lyja'.. Jis mėgdavo tai kartoti ir praskaidrinti mano nuotaiką, kai už lango pliaupdavo liūtis. Tik jis taip mokėjo. 

Nepamenu kaip važiavom, nepamenu kaip išlipau, nei kaip priartėjau prie kitų. Tarsi juoda dėmė prisiminimuose. Pamenu tik smėlį delne. Šyptelėjau..'Jis lygiai toks iš kokio statėm smėlio pilis vaikystėje' - ištariau garsiai..

-Sudie vaikyste..

Leidau smėliui lėtai byrėti iš delno į duobę. Smiltelei po smiltelės. Smėlis byrėjo ir krito. Krito lyg lapai rudenį, lyg lapai į upę..

Vyrai ėmė kasti ir aš prisiminiau kišenėje turinti jo dovanotą apyrankę. Jo buvo melsva, o mano raudona. Per vidurį vinguriavo užrašas 'Geriausi draugai per amžius'. Stipriai suspaudžiau ją delne. Galvoje lyg uragane sukosi prisiminimai. Apyrankė nukrito į duobę tarp galybės gėlių ir žaislų.. Tai dovanos jam, mūsų paskutiniai atsisveikinimai. Viską pamažu paslėpė byrantis smėlis..

Sudie pagunda.

O tai buvo tik dar viena diena, kai už lango lijo.. Tik dar viena diena, kai svetimi žmonės kažkur skubėjo, kažko nespėjo, kažko norėjo..

Labanakt, Greta