Sėdėdama jaukiai ant lovos ir fone skambant muzikai, pagavau save galvojančią ar mano veidą dažniau puošia šypsena ar rimties sukaustyta mina.. Gal aš save matau vienaip, o kiti kitaip?
Ir kai prisimenu visus komplimentus, kai sakydavo kokia aš 'ideali' ar 'Tobula' susimąstau, negi jie nemato, kad ir man kartais skauda? Nemato, ar aš profesionaliai pati to nejusdama slepiu?
---
Išeini į lauką, o ten nieko naujo. Tvakus oras, ir surūgę veidai. Jokio laimės atspindžio akyse. Jokių emocijų. Tarytum tyčia eina į viešumą ir tik plačioje erdvėje gali atsiskleisti.
Nors gal reikėtų atvirkščiai?
Palysk po storiausia kaldra, ir rėk. Išsirėk, šauk ir išsiverk. O tada išdidžiai nusivalyk nubėgusio makiažo likučius ir parodyk minioms ir visiems aplinkui, koks tau gyvenimas gražus. Šypsokis be priežasties, ir galiu galvą guldyti, kad tavo dirbtinę šypseną, kas nors tikrai tyčiomis arba ne, pakeis į nuoširdžią. Svajonės aplankys. Labas pasakys..
Lepink save, mylėk, džiaukis ir prižiūrėk.. Daryk viską kas tau taip artima širdžiai.. Apsipirkinėk, dainuok, piešk, maudykis, statyk smėlio pilis, užkask rūbus smėlyje, o paskui ieškok, padėk pagyvenusiam žmogui pereiti gatvę, klausykis nuostabios muzikos ir linguok į taktą, šauk per atvirą langą, kokia ši vasara nepakartojama, juokis iš savęs ir mylėk kitus..
Kai išmoksti duoti - staiga imi gauti. Nes gyvenime kitaip nei sporte, nėra teisėjų. Ir tu negali paprašyti minutės pertraukėlės netgi tada, kai tavo pasaulis smogia tau taip, kad prarandi sąmonę..
Tai gal pabandom iš naujo?
Labanakt, Greta
p.s. Kaip ir dažną šeštadienį, lėkiau apžiūrėti kas parduotuvėse gero.. Ir nors kaip visada nieko pernelyg ypatingo nėra, vistiek sugebėjau nusipirkti patinkančias kelnes, free size maikutę ir patogias basutes. <3 Love it
TO-BU-LA ♥
AtsakytiPanaikinti