Kai vakarais užsimerki ir sapnuoji košmarą - pašiurpsta oda..
--
Tamsu.. Nieko nematai ir nieko negirdi. Galbūt lauki kol kasnors tave pažadins, sakys 'Kelkis', nusišypsos, ir pakvies prie pusryčių stalo, bet vis dar juoda..
--
Pamažu ryškėja vaizdai, sapno pavidalas įgauna kontūrus.. Pokalbiai, juokas, išsipasakojimas, ašaros, mintys, nuojauta, peilis ir tyla. Viskas žaibišku greičiu, kaip pernelyg greitai besisukančioje karuselėje. Nežinai ar matomi vaizdai tikri, ar tik besisukantis vaizdas klaidina.
Kai pamažu sustoji - suvoki. Išsižioji šaukti - bet neišleidi nė garso. Jokio aido. Ir tik vėliau krenta plunksa tarsi žaibo trenksmu.. Nesupranti kas ten, kur esi, ką darai ir kodėl tave tempia. Bando atplėšti, o Tu vis šauki 'Čia netvarkinga.. Reikia iššluostyti'..
--
Gavusi dozę guli. Akyse stovi tarsi priklijuotas šokiruojantis vaizdas. Kankinamai visur skauda, bet nejudi. Ir nekalbi. Negali ir nemoki. Sunkiai prasižioji ir atsidūsti..
--
Metai iš metų, kiekvieną naktį.. Nesvarbu ar visą ar dalį jos.. Sapnuoji, prakaituoji, atsibudusi šauki, susigūži į kaldrą ir dairaisi.. Grindys ne raudonos.. Nurimsti. O tada verki.. Ašarų nebėra, bet guzas gerklėje spranginantis..
--
Ateina rytas, nusiprausi po šaltu dušu, susišukuoji plaukus ir pamiršti..Kol saulė nusileidžia. Kol žibintai užgęsta..
Ir kiekvieną naktį, MAN pašiurpsta oda..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą